Pokalbis su Egidijumi Radvensku




Kaip apibūdintumėte savo kūrybą dabar ir kokia ją laikėte pradėjus meninę veiklą? Kokios Jūsų kūrybos šaknys, pradžia? Trumpai tariant, iš kur Jūs atėjote ir kur esate dabar?


Savo kūryboje nuo pradžių siekiu kūrinio idėjos ir formos vienybės. Ir anksčiau, ir dabar siekiu to paties - atskleisti tai, kas mane domina, kartais sugrįžtu prie tų pačių temų, tik bandau atrasti naują požiūrio tašką ar atskleisti tai, ko anksčiau nepastebėjau. Tiesa, paskutiniu metu daugiau dirbu su plytomis nei moliu, bet tai esmės nekeičia, tik kita technika.

VDA studijavau pramoninį dizainą. Daugiau teko mokytis dirbti su kitomis medžiagomis – metalu, medžiu, gipsu. Turėjau gerą skulptūros dėstytoją. O su keramika, jos technologija ir galimybėmis susipažinau jau dirbdamas po studijų - Panevėžio stiklo fabriko keramikos ceche, kur nuo 1985 m. buvo pradėti organizuoti respublikiniai, o nuo 1989 m. tarptautiniai skulptūrinės keramikos simpoziumai. Stiklo fabrike naudojama aukštos degimo temperatūros, su dideliu šamoto kiekiu akmens masė, degama aukšto degimo krosnyje, leido daryti didelius skulptūrinius darbus, daug eksperimentuoti su pačia molio mase ir glazūromis. Glazūrų tuo metu, tokiai temperatūrai Lietuvoje nebuvo, tad teko patiems kurti ir eksperimentuoti su turimomis medžiagomis. Vėliau teko bendrauti, dirbti ir dalintis menine bei technologine patirtimi su keramikais, atvykusiais į Tarptautinius keramikos simpoziumus iš užsienio. Tai, sakyčiau, buvo geriausia mano akademija.





Man, nemažai mąstančiai apie daikto būtį, įdomu pasiteirauti, kur linksta Jūsų prioritetai: fiziniame, daiktiškame molyje, ar apie jį kalbančioje idėjoje? Kaip ją apibūdintumėte?


Kaip minėjau, kadangi studijavau dizainą, todėl galbūt tai ir darė stipriausią įtaką mano kūryboje su moliu. Tiesa, niekada nedariau keramikinių indų ar buityje naudojamų daiktų, mane visada labiau domino skulptūrinės keramikos galimybės, objektai, instaliacijos.

Kūryboje su moliu, man svarbiausia koncentruota mintis, kūrinio idėja, kūrinio idėjos išgryninimas, lakoniškumas, išieškotas paprastumas. Taip pat svarbi forma, proporcijos, kuo tinkamesnės kūrinio idėjai išreikšti bei kūrinio mastelis. Dizaino studijos suteikė racionalų ir pragmatišką požiūrį, visada pagalvoji, kaip kūrinį reikės supakuoti, transportuoti į parodas ir pan.

Taip pat svarbi kūrinio spalva, paviršiaus faktūra, glazūra ar kitos medžiagos, atitinkančios ir išryškinančios kūrinio idėją. Dažnai naudoju degimą kapsulėje su įvairiomis atliekomis, medžio pjuvenomis ir pan. Iš technologinės pusės stengiuosi kuo labiau atskleisti medžiagos, molio masės tikrąsias savybes, jos galimybes ir specifiką, neužgožti jos natūralumo. Kartais pati medžiaga padiktuoja kūrinio idėją. Nemėgstu dekoratyvių kūrinių.





Kaip manote, ar šiandien turime keramikos tradicijos plotmes, kartoms būdingus bruožus, mokyklą (nebūtinai švietimo instituciją), o gal vedlį? Kaip ir kokiu būdu šie subjektai kaitaliojasi? Kaip Jums asmeniškai tai keitėsi kūrybos pradžioje ir iki dabar?


Manau, kad vieningos keramikos mokyklos, tradicine prasme, Lietuvoje nėra. Galima pastebėti tik skirtingų miestų keramikų bendrus bruožus, bet daugiau pasireiškiančius per technologinius dalykus. Skirtingos keramikų kartos galbūt turi daugiau savo požymių ir lengviau atskiriamos.

Aš, kadangi nestudijavau keramikos – jokios mokyklos įtakos nepajutau. Man galbūt daugiau įtakos darė pasaulinės keramikos tendencijos, nors pačiam tai sunku įvertinti.






Kokias keramikos meno iniciatyvas/ renginius laikytumėte svarbiausiais Lietuvoje ar šalių regione? Nekalbant apie kiekybę, ar tokių renginių nepristinga tam, kad tolygiai rutuliotųsi keramikos meno raida? Kuo šiandien gyvena keramikai?


Lietuvoje paskutinį dešimtmetį ryškiausiai matomi ir konkursiniu pagrindu organizuojami renginiai yra Vilniaus keramikos meno bienalė, Panevėžio tarptautinis keramikos simpoziumas su nauju keramikos ekspozicijoms ir personalinėms keramikų parodoms skirtu paviljonu.

Didžiausias kiekis yra pačių autorių rengiamos personalinės parodos arba individualių iniciatyvų organizuojami pavieniai renginiai: Anagamos degimo simpoziumai, Kauno porceliano simpoziumas, Klaipėdos „Baroti“ galerijos inicijuoti keramikos projektai ir pan. Žinoma, kad tų renginių galėtų būti ir daugiau.

Kokią jaučiate bendrystę tarp Lietuvoje kuriančių profesionalių keramikų? Ar neišsibarstėme?


Sunku pasakyti už visus. Galbūt daugiau bendrauja tos pačios kartos keramikai, nors bienalėse ar simpoziumuose tenka pamatyti įvairių kartų darbus ir autorius. Bet kaip ir kitose dailės srityse, daugums dirba pavieniui savo studijose, o susitinka tik progomis.




Kokį santykį turite su savo kartos keramikais? Kokios gijos Jus vienija, o gal skiria?

Santykiai geri ne tik su keramikais, bet ir su kitų sričių menininkais, jungia bendros parodos, projektai ir pan.

Kas Jus įkvepia šiandien?

Gyvenimas ir jo įvairovė.



Daugiau apie Egidijaus Radvensko kūrybą: https://artaxis.org/egidijus-radvenskas/ https://www.facebook.com/keramikaradvenskas

 © Monika Gedrimaitė

Užupio g. 2A, Vilnius