Kaip apibūdintumėte savo kūrybą dabar ir kokia ją laikėte pradėjus meninę veiklą? Kokios Jūsų kūrybos šaknys, pradžia? Trumpai tariant, iš kur Jūs atėjote ir kur esate dabar?
Vaikystėje lankiau vaikų dailės mokyklą Panevėžyje, po to mokiausi dailės technikume Kaune. Keramika man buvo artima dar nuo vaikystės. Pirmuosius rimtesnius kūrybinius darbus padariau Panevėžio stiklo fabriko kūrybinėse dirbtuvėse, kur vykdavo respublikiniai seminarai, studentų kūrybinės praktikos, o po to ir tarptautiniai simpoziumai. Kūryboje man svarbu formos ir silueto estetika. Stengiuosi leisti medžiagiškumui sustiprinti norimą rezultatą. Tą patį uždavinį keliu ir glazūruodamas blizgius ir matinius paviršius. Kurdamas objektą, nevengiu iliustratyvių elementų, kurie padeda atskleisti mano asmeninius išgyvenimus.
Aš naudoju vaizdinius, fragmentus kaip pasiūlymą žiūrovui interpretuoti kūrinį. Noriu, kad žiūrovas pasidalintų tuo momentu, kuris buvo sustabdytas pavaizduotame kūrinyje. Man svarbu paviršiaus faktūros, taip pat formų paprastumas ir kampuotumas.
Man, nemažai mąstančiai apie daikto būtį, įdomu pasiteirauti, kur linksta Jūsų prioritetai: fiziniame, daiktiškame molyje, ar apie jį kalbančioje idėjoje? Kaip ją apibūdintumėte?
Labiau linksta apie jį kalbančioje idėjoje. Jei naudoju daikto įvaizdį , tai tik dėl susijusios ryšio su tuo daiktu.
Kaip manote, ar šiandien turime keramikos tradicijos plotmes, kartoms būdingus bruožus, mokyklą (nebūtinai švietimo instituciją), o gal vedlį? Kaip ir kokiu būdu šie subjektai kaitaliojasi? KaipJums asmeniškai keitėsi kūrybos pradžioje iki dabar?
Šiuo metu, manau, lietuvių keramika neturi tradicijų. Ypač tai pasireiškė, kai tapo pasiekiama informacija apie pasaulinės keramikos tendencijas. Aš asmeniškai daug žinių gavau Tartautiniuose keramikų simpoziumuose Panevėžyje.
Kokias keramikos meno iniciatyvas/ renginius laikytumėte svarbiausiais Lietuvoje ar šalių regione? Nekalbant apie kiekybę, ar tokių renginių nepristinga tam, kad tolygiai rutuliotųsi keramikos meno raida? Kuo šiandien gyvena keramikai?
Renginių, manau, pakankamai, gal ne visi reikšmingi. Mano manymu, svarbiausi renginiai/ keramikos meno iniciatyvos Lietuvoje yra Tarptautinis kaulinio porcialiano simpoziumas Kaune, Tarptautinis keramikos simpoziumas Panevėžyje.
Parodos, konkursai - Vilniaus keramikos meno bienalė, Baltijos šalių šiuolaikinės keramikos paroda „Pavasaris“ Kaune, taip pat Vilniaus tarptautinė paroda „Puodukas“, Respublikinė keramikos darbų konkursinė paroda „Unikalus indas“ Vytauto Valiušio keramikos muziejuje, Leliūnuose.
Iš privačių iniciatyvų išskirčiau „Anagama“ simpoziumus, Kultūrinių iniciatyvų grupės „Kvadratas“ keramikos parodas mobiliuose stikliniuose kubuose. Taip pat įdomūs keramikos seminarai Bebrusuose, Molėtų raj bei Ramygaloje „Savose erdvėse“ Panevėžio raj.
Kuo gyvena keramikai, sunku atsakyti. Labai gerai, kad interneto pagalba galima dalintis informacija , patirtimi, technologija. Gyvo bendravimo niekas nepakeis, už tai manau, kad per simpoziumus ir seminarus bendraujant ir kuriant gauname daugiau patirties.
Kokią jaučiate bendrystę tarp Lietuvoje kuriančių profesionalių keramikų? Ar neišsibarstėme?
Manau, kad bendri renginiai padeda bendrystei, iš kurių užsimezga ryšiai, kai kada ilgalaikiai.
Kokį santykį turite su savo kartos keramikais? Kokios gijos Jus vienija, o gal skiria?
Manau, gerą ryšį , bet ne aktyvų. Dažnai keramikus sieja technologiniai klausimai.
Kas Jus įkvepia šiandien?
Dažniausiai bedirbant atsiranda idėja sekančiam darbui.
Daugiau apie Eugenijaus Čibinsko kūrybą: